Iš kur Negyvojoje jūroje tiek druskos?
Dažnai tenka girdėti apie druskos naudą žmogaus kūnui, daugumą mūsų naudojame druskingas priemones kuomet ketiname maudytis savo voniose, mat tai padeda žmogaus organizmui kovoti su ligomis ir atrodyti odai jaunatviškiau. Negyvojoje jūroje abstu druskos, tačiau kas per daug tas nesveika. Taigi iš kur šioje jūroje tiek daug druskos?
Druska į Negyvąja jura patenka iš savo intako – Jordano upės. Nors upės vanduo yra gėlas, jame yra šiek tiek ištirpusių druskų. Kadangi Negyvosios jūros vanduo ne išteka, o tik garuoja, druskos koncentracija joje vis didėja. Chemiškai grynas vanduo išgaruoja, o druskos lieka jūroje.
Iš kur atsiranda druska?
Jordano upės vandenyje druskų atsiranda dėl dūlėjimo. Dūlėjimas yra cherninis procesas, kai yrant akmenims išsiskiria tokių tirpių medžiagų kaip Na+ (natrio) ir CI (chloro) jonai, iš jų susidaro valgomoji druska. Štai kodėl Negyvoji jūra yra tokia sūri. Šis procesas vyksta jau daugiau nei 4,5 milijardo metų – tiek, kiek egzistuoja Žemė. Dėl tos pačios priežasties sūrios yra ir kitos jūros. Jūrų vanduo irgi niekur neišteka, tačiau Negyvoji jūra yra labai nedidelė, o klimatas – šiltas ir sausas, todėl druska joje kaupiasi daug greičiau. Jos koncentracija šioje jūroje siekia 33,7 proc., o vandenynuose vidutiniškai vos 3,9 procento.
Kodėl jūra neišteka iš kraštų?
Gali kilti klausimas, kodėl, vandeniui iš Negyvosios jūros neištekant, ji neišsilieja iš kraštų. Kadangi klimatas Jordano upės slėnyje yra labai šiltas ir sausas, jūroje paprastai išgaruoja tiek vandens, kiek patenka iš upės. Procesas, dėl kurio didėja druskos koncentracija, vadinamas garavimu. Druskos koncentracijai vandenyje pasiekus tam tikrą ribą, ji daugiau netirpsta, o toks tirpalas vadinamas prisotintuoju.
Vandeniui toliau garuojant, druska kristalizuojasi.
Jeigu visas vanduo išgaruotų, būtų galima rinkti druskos kristalus. Jei tai būtų natrio chloridas, tai yra valgomoji druska, ją būtų galima naudoti maisto arba chemijos pramonėje.
