Dalinai įminta Stounhendžo akmenų paslaptis
Prabėgus apie 5000 metų nuo Stounhendžo atsiradimo, mokslininkams galų gale pavyko išsiaiškinti vieną didžiausių paslapčių, susijusių su šiuo pasaulinio garso paminklu, esančiu Viltšyro grafystėje Pietų Anglijoje – iš kur atsirado melsvi vulkaninės kilmės akmenys, sudarantys vidinį ritualinio akmens amžiaus paminklo ratą.
Kaip vyko Stounhendžo tyrimas?
Atlikę nuodugnius detektyvinius tyrimus, geologai Robertas Ixeris iš Lesterio universiteto ir Richardas Bevinsas iš Velso nacionalinio muziejaus dabar kaip bent dalies didžiulių Stounhendžo akmenų kilmės vietą gali nurodyti Craig Rhos-y-Felin akmenuotą atkarpą netoli Pont Saeson pietvakarinėje Velso dalyje. Mokslininkai pasirinko vadinamąjį lazerinį masės spektrometrijos metodą – ši technologija analizuoja akmens cheminę sudėtį ir mikrobiologinės gyvybės formas, kurios egzistavo akmenų susiformavimo metu.
Kas buvo nustatyta?
Tyrimu nustatyta, kad didieji akmenys iš Stounhendžo puikiai atitiko 70 m ilgio Craig Rhos-y-Felin akmenų atkarpą. Mokslininkai pirmą kartą susiejo paminklo akmenis su konkrečia vieta, tačiau šis atradimas kelia kitą svarbų klausimą. Iki šiol manyta, kad akmenys atgabenti iš Velse esančių Preselio kalnų plaustais Bristolio kanalu Eivono upe aukštyn iki Viltšyro. Tačiau naujai išsiaiškintoji akmenų kilmės vieta Pont Saeson yra žemumose į šiaurę nuo Preselio kalnų, ir iš ten kelias į Viltsyrą nusėtas kur kas didesnėmis kliūtimis. Kaip akmens amžiaus žmonės jas įveikė, yra kita paslaptis, ją mokslininkams reikės išsiaiškinti ateityje.
Informacijos suvestinė
Luitai atgabenti 250 km. Didieji Stounhendžo akmenys atkeliavo iš Pont Saesono, esančio už 250 km nuo šio paminklo. Akmens amžiaus žmonėms reikėjo gabenti juos primityviais plaustais aplink Šv. Deivido galvos kyšulį, kur vandenys labai apgaulingi, arba perkelti juos per Preselio kalnus, kurių aukštis viršija 500 m. Abu maršrutai mirtingiesiems sunkiai įveikiami.
